- strekinėti
- strekinė́ti, -ė́ja, -ė́jo dem. strekenti: 1. DŽ, NdŽ Žėk (žiūrėk), kaip gėreliai ant lauko strekinė́ja! Ps. Jau vėl vaikas linksmas: strekinė́ja sau po kiemą Paį. Aš juokiuos ir strekinėju ant vienos kojos rš. Mano [žirgas] strekinėja, brolio šokinėja LTR. ^ Striukas bukas vokiečiukas po karklynus strekinėja, baltas ožkas varinėja (šukomis šukuojama galva) Škn. ║ prk. stengtis įtikti, tūpčioti: Strekinėjo šokinėjo apie mane jauną (d.) Lnkv. 2. Nestrekinė́k prieš vyresnį žmogų Ps. 3. intr. Jnš šokčiojant judėti, kilsčioti: Važiuojant par grubų kelį, ratai strekinė[ja], t. y. šokinė[ja] J. Kad stukis (zvanas) tekinio pagedęs, tad važiuojant strekinė́[ja] J.
Dictionary of the Lithuanian Language.